Bažnyčios gimimas

1983 m. Pastorius Povilas Volkovas, gyvendamas Latvijoje ir tarnaudamas "Evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčioje" gavo paraginimą iš Viešpaties vykti į savo gimtąjį kraštą - Lietuvą, ir čia skelbti Kristaus Evangeliją. Praėjus metams jis su visa savo šeima pakluso Dievo vedimui ir 1984 m. rugpjūčio mėnesį persikėlė gyventi į Panevėžio priemiestį Piniavą. Nuostabiu Dievo palaiminimu jis įsigijo nebaigtą įrengti nuosavą namą. Įrengęs keletą kambarių, didžiausiąjį paskyrė krikščioniškiems susirinkimams. 1985 m. sausio 20 d. įvyko pirmasis krikščioniškas susirinkimas. Ši data yra laikoma "Gyvojo Dievo" krikščionių bažnyčios gimimo diena.

Bažnyčios vystymasis

Pradžioje susirinkimus lankydavo vos 5-6 žmonės, neskaitant pastoriaus šeimos. Tada dar buvo sunkūs persekiojimo laikai - vietinė valdžia, kuri vadovavosi sovietiniu mąstymu, neleisdavo rengti krikščioniškų susirinkimų. Saugumo komiteto agentai pastoviai gąsdindavo susidorojimu su tikinčiaisiais, o tuometinės milicijos pareigūnai labai mėgdavo bausti administracinėmis bausmėmis. Kaimynai ir nauji žmonės, po apsilankymo susirinkimuose, vėliau būdavo verčiami išklausyti begėdiškus šmeižtus, kuriais buvo bandoma atbaidyti juos nuo susirinkimų lankymo. Bet, ačiū Dievui, tai nesustabdė Viešpaties darbo. Po pusės metų, 1985 m. birželio 16 d., įvyko pirmasis vandens krikštas Levens upėje. Tada pasikrikštijo 2 krikščionys.

Atslėgus persekiojimams 1987 m. birželio 10 d. miesto Vykdomasis komitetas suteikė oficialų leidimą netrukdomai ir viešai rengti krikščioniškus susirinkimus. Taip Dievas atvėrė duris į plačius laukus, kurie buvo prisirpę pjūčiai.

Darbą pradėjome nuo maldos. Supratę, kad laikas pradėti krikščioniškus susirinkimus mieste, padavėme pareiškimą miesto valdžiai dėl prieškaryje pastatytų liuteronų Maldos Namų gražinimo tikintiesiems. Tuo metu šis pastatas buvo ūkinių prekių parduotuvė. Nors atsakymas neatėjo iš karto 1990 m. vasario 15 d. pastatas galutinai buvo sugrąžintas tikintiesiems. Ir tų pačių metų kovo 17-18 d. įvyko pirmasis viešai paskelbtas krikščioniškas susirinkimas.

1991 m. bažnyčia su dar dvejomis Vilniaus ir Biržų bažnyčiomis susivienijo į Evangelinio Tikėjimo Krikščionių Sąjungą bendram darbui Lietuvoje. Ši sąjunga yra laisvanoriška nepriklausomų bendruomenių bendrija.

Nors tuo metu krikščionių buvo nedaug, visi jie susijungė tarnauti miesto žmonėms ir skelbti gelbstinčią Kristaus Evangeliją. Pamažu bažnyčia pradėjo augti. Nukritus komunistiniam jungui į šalį galėjo atvažiuoti mūsų broliai ir seserys Kristuje, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse. Su jų pagalba buvo organizuojami evangelizaciniai renginiai. Per 1991 m. buvo pakrikštyta 50 krikščionių. Ypatingai derlingi buvo 1993 m., kada įtikėjo daug jaunimo, kuris labai aktyviai įsijungė į bažnyčios veiklą. Buvo sudaryta bažnyčios vyresniųjų taryba, pakeistas senas bažnyčios pavadinimas (Evangelikų Krikščionių Bažnyčia) į naująjį "Gyvojo Dievo" krikščionių bažnyčia. Atsirado jaunimo krikščioniški susirinkimai ir vaikų sekmadieninė mokyklėlė, kurioje susirinkimus lankančių tėvų vaikai galėjo mokytis giedoti, piešti, žaisti ir pažinti Dievo žodį - Bibliją. Pradėjome rengti krikščioniškus susirinkimus už miesto ribų - Pumpėnų gyvenvietėje. Gruodžio 27 d. miesto Savivaldybėje buvo įteisintas mūsų bažnyčios pavadinimas ir jos įstatai.

Bažnyčiai išaugus atsirado dar vieno pastoriaus ir diakonų poreikis bažnyčioje. Viešpats numatė šias dovanas savo bažnyčiai ir 1994 m. balandžio 10 d. buvo įšventintas pastoraciniam tarnavimui Ramūnas Kairys, kuris 1992 m. buvo baigęs vienintelę tuo metu Jelgavos (Latvija) Biblijos mokykla, o diakonų tarnavimui buvo pašvęsti Vytautas Imbrasas ir Julius Šlekys. Toliau Viešpats gausiai laimino bažnyčią. 1996 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiųsta pirmoji misionierė Ligita Jurevičiūtė į Pakruojo miestą pradėti krikščioniškų susirinkimų. Sąjungos bažnyčių ir Dievo Asamblėjos (Sekmininkų Sąjungos JAV) dėka buvo atidarytas Teologijos koledžas Vilniuje. Bažnyčios jaunimui atsivėrė nuostabi galimybė išsamiau studijuoti teologiją ir ruoštis krikščioniškam tarnavimui. Nuo tada bažnyčioje daugėjo jaunų, gabių ir išsilavinusių tarnautojų.

Viešpaties paragintas 1996 m. lapkričio mėnesį pastorius Povilas Volkovas kartu su savo šeima išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Dabar jis yra vienas iš šešių pastorių Rochester (Rošesterio) emigrantų sekmininkų bažnyčioje, Niujorko valstijoje.

Taip Viešpats Jėzus Kristus pradėjo augino ir laimino mūsų bažnyčią.

Parengė: bažnyčios pastorius R. Kairys (pagal asmeninius pastoriaus Povilo Volkovo užrašus ir prisiminimus)